Tuesday, August 23, 2016

Pasiruošimas žiemai Ispanijoje

Vasara Lietuvoje eina į pabaigą, o mes jau dairomės atostogų vietos Ispanijoje. Šį kart greičiausiai keliausime į Tenerifę. Nors labai pasiilgstu Torrox Costa, Nerja ir nuostabiųjų Fuerte Calaceite apartamentų
jie stipriai užkėlė kartelę mūsų naujiems namams. Man labai sunku įtikti, ir visi žmonos pasiūlymai atmetami. Norisi rasti būstą greta jūros, bet taip pat netoli miestelio. Norisi gero klimato, nes šiemet vasaris buvo gana vėsus. O Tenerifėje amžna vasara. Mėginsim naujoves.
 

Thursday, April 28, 2016

Low carb rėžimas

Po beveik metų poilsio grįžtu atgal prie mitybos reguliavimo.
Beveik gerus metus nesilaikiau mitybos rėžimo, tas privedė prie sugrįžimo iki 83 kg, ribos nuo kurios ėmiausi dietos praeitą kartą.

Atsisakęs angliavandenių, na sakykim taip, sumažinęs jų vartojimą, nes racione buvau palikęs vaisius ir daržoves. Tačiau visur kitur laikiausi griežtai, net ir cezario salotose neliesdavau  džiūvėsėlių.

Tas rėžimas buvo labai veiksmingas, atsikračiau gana daug nereikalingų kilogramų. Svėriau 73 kg. Kas nuo mano asmeninio rekordo 91 kg, yra gana įspūdinga.

mano problema, kad nesu storas, tiesiog gana sunkus, ir mesti svoriui nėra daug motyvacijos. Netrukdo gerai jaustis. Deje, bet sveikatai įtaką turi.

Taigi jau pirma diena, kaip laikausi senojo rėžimo, dabar labai svarbu nenuslysti, po to jau darosi lengviau, tiesiog eliminuoji iš raciono tai kas tau netinka, jokių bandelių, duonos, bulvių, makaronų, ryžių ir tt

Puikiai tinka kitos daržovės, net buvau atradęs pupeles. 

Taigi, startuojam, matysim kaip toliau!

Sunday, April 10, 2016

Darbo namie pavojai



Gavau pastabų, kad linkedine nebekuriu turinio, kad dalinuosi tik foto ir selfiukais. Gal ir gerai, kad kažkas pasigenda. Pats jau ėmiau bodėtis vis labiau atakuojančias betiksliais rašiniais. Tipo. 10 frazių kurių nesako milijonieriai. Ar 7 būdai uždirbti pasyvių pajamų. Dalis rašinių ir postų šiame tinkle yra menkai paslėpta, ką jau ten, labai įžūli reklama.
Aš tai ne toks :)
Šį kart pasidalinsiu darbo namuose patirtimi. Gerą pusmetį turėjau privilegiją darbuotis ne ofise. Daug laiko užėmė susitikimai. Pradžioje buvo daug džiaugsmo ir euforijos.
Pats planuojiesi dieną, pietus, pertraukas. Nereikia grūstis spūstyse. Pliurpti apie nieką, ar matyti kolegų. Štai vienas žmogus sėkmingai dirba namie Alytuje.
Per tą laiką pamačiau ir kitą medalio pusę. Namai tai nėra labiausiai motyvuojanti dirbti vieta. Jie pilni trukdžių. Nekalbu apie vaiką ar šaldytuvą, kurie vis reikalauja dėmesio.
Net ir turėdamas darbo kambarį, turi priversti save susikaupti ir dirbti. Ofise tai gerokai lengviau, jau vien atvažiuoji ir supranti, kad reikia sėsti prie kompo ir arti. 
O namie, reikia kažką sutvarkyti, paruošti darbo vietą. Tada jau žiūri ir pietūs. Tuoj iš darželio grįš vaikas. Tada reikia kažką paimti ar nuvežti, nes kitas negali darbo metu.Va ir dabar rašau namie, ir aplink laksto vaikai ir žmona prašo padėt susitvarkyt, tiesiog neįmanoma susikaupti.
Pastebėjau kad krito bendras darbo našumas (tą liudija ir gerokai sumažėjęs aktyvumas rašyme), nors tarsi laiko sutaupau. Negaištu laiko kelionėse į darbą ir atgal, pats kontroliuoju savo laiką, jei pavargęs galiu nusnausti, kas ofise būtų neįtikėtina.
Keistas paradoksas, bet dirbdamas namie vis mažiau radau laiko sportui, skaitymui
Štai vėl grįžau į ofisą, ten dirbu.
Kas dirbat namie, kas turit tipsų kaip efektyviai tai daryti?

Friday, April 1, 2016

Downshiftingas Alytuje

Šiandien sulaukiau įdomaus skambučio. Tarsi iš praeities man paskambino Gediminas. labai komunikabilus vaikinas/vyriškis. Su juo bendravom prieš kokius 3 metus, tada, kaip ir dabar siūlė įsigyti bilietus į vieną verslo renginį.

net nežinau, bet tiek praeitą kartą, tiek dabar radom bendrą kalbą, ir prakalbėjome gerą pusvalandį. Kaip ir anąkart, kalbėjom visai apie kitus dalykus nei jo prekes. Labai įdomi patirtis. Kalbėjom apie gyvenimą Lietuvoje. Kadangi jau buvome tarsi pažįstami kalbėjome gana atvirai.

Balsas telefone nepriminė to jauno vaikino, kuris skambino pirmą kart. Tada paskambino nuoširdus jaunuolis, labai paprastas, gal naivus. Ruošėsi važiuoti į Norvegiją uždarbiauti, nes sunkiai matė galimybių užsidirbti, buvo net pramokęs kalbą. Žinoma, gal tai tik istorija užkabinti klientą, NLP kabliukas. Kad net po 3 metų atsimenu vieną iš daugelio šaltų skambučių.

Šį kart kalbėjo savimi pasitikintis vyras, labai ramiu balsu, tokių pokalbių jau turėjęs tūkstančius.

Ir mums besišnekučiuojant sužinau, kad dabar gyvena nebe Kaune. Gediminas man skambina iš Alytaus. Čia jis nuomoja butą už 50 Eurų. Dirba namie. Kiekvieną dieną po darbo, apie 17 vakare eina į sporto klubą, kad išlaikytų gerą tonusą. Sporto areną mato per langą. Džiaugiasi sutaupąs valandą laiko, čia nereikia grūstis kamščiuose kaip Kaune.

Gyvenimo kokybe labai patenkintas, sako geriau nei Norvegijoje. Miestas ramus. Šiek tiek akį bado žmonės su treningais, tiksliau žmonės kuriems virš 30 ir jie vis dar su treningais. Iš kitos pusės, jie nėra agresyvūs, jaučiasi visiškai saugus. Ko kituose miestuose gal ir nebūtų.

-Dzūkai taikūs žmonės. Jam paantrinu.

Viskas šalia, prekybos centras šalia, dirbančiam žmogui visko pakanka. Jei reikia pramogų galima nuvykti į Kauną, viso labo 70km.

Viską pasakoja su labai užtikrintu balso tonu. Ruošiasi keliauti į Rusiją, į Piterį, Maskvą, o po to ir į gilumą. Google Earth jau apžiūrėtas maršrutas.

O po kelių metų kelsis į Akmenę, ten dar pigiau.

Tokie tai žmonės gyvena šalia mūsų. Pabėgti nebūtina į Tailandą, galima ir į Alytų!


Tuesday, March 1, 2016

Back to Lietuva

Šį gražų vaizdą dar tik vakar regėjau. O šiandien pasitiko pilka ir šalta tėvynė. Liūdnai pikti veidai sveikino sugrįžusį savo brolį. Pilkos gatvės panašios į juodai baltą nuotrauką.

Šiandien kilo idėja fiksuoti dienas be saulės. Tarkime tai pirma diena be jos. Po truputį šypseną veide turėtų pakeisti grumpy cato išraiška. Didelė bėda, kad negeriu ir nevartoju narkotikų. Tikriausiai jie padeda tautiečiams neišeiti iš proto ir depresijos. Dažnai iš gyvenimo padeda išeit, na bet ne apie tai dabar.

Rodos dar visai ką tik mano veidą glostė šilta saulė ir automobilio termomentras rodė 27° C.

Ten būdamas pajaučiau kaip praplatėjo mano akiratis. Tiesiogine žodžio prasme, samoningumas išaugo, protas nuskaidrėjo. O grįžes pajaučiau kaip vėl buvau suspaustas kasdienybės ir realybės replių. Tu tą gali pajusti fiziškai.

Nors Malagoje matėm tv. Matėm debatus apie Brexit ir kitas kvailystes iš fb. Bet sugrįžus į Lietuvą patenki į kažkokį fantastikos pasaulį. STT sulaiko media magnatą, jau vieną kartą nuverstą prezidentą įtaria korupcija ir dar velnias žino kokios nesamonės per tv.

Dar mačiau Giboną. Jis irgi pakeitęs stilių, užsiaugino nevisai hipsterišką barzdą ir užsimaukšlino taksisto kepurę.

Tai tiek. iki

Kelionės po Malagos regioną

Sveiki, draugai. Buvau truputį užliūliuotas vietos gyvenimo ritmo. Kelias dienas visiškai nieko neveikia. Be saulės vonių ir kelionių. Net kelias dienas nebuvo laiko prisėsti prie darbų. Nepamiršau savo pagrindinės veiklos-logistikos. Paruošiau vieną projektėlį, bet dabar  ne apie tai.

Kelias dienas bastėmės po aplinkinius miestelius. Mes gyvename prie pat nuostabaus grožio vietovės pavadinimu Nerja. Nors jau pernai joje lankėmės,  bet net neįsivaizdavom jos dydžio ir grožio. Šiemet ji mums atsivėrė visomis spalvomis. Pernai apsiribojome vaikų žaidimo aištele (kuri, beje, yra puiki) ir siauromis gatvelėmis.

Šiemet apžiūrėjome žymiai daugiau, apėjome turistines vietas kaip Balcon de Europa. Miestas atgijęs, daug žmonių, saulės, jaukios kavinės siūlo skanų maistą. Vakare krantinės užima kvapą,  mums dar pasitaikė pilnatis, kurios apšviesta jūra raibuliavo tarsi iš Šachrazados pasakų.

Keliaujam su 3 metų dukrele, kuri be galo mėgsta važiuoti traukinuku. O čia kaip tik sukiojasi vienas toks, veža žmones į olas už miesto. Viena bėda. Jis baisiai trumpai dirba, paskutinis 16 val. Moms sunku suspėti. O vaikui tai skaudu, kai iš panosės išvažiuoja paskutinis, arba vairuotojas sako, kad keleivių nebeima. Arba traukinukas važiuoja į galinę stotelę ir negrįš. Pavyko sutart, kad paims žmoną vaiką ir močiutę, o aš važiuosiu su mašina iš paskos. Taip padavęs 10 eur seku paskui besirangantį traukinuką. Važiuojam siaurom gatvelėmis, sustojame stotelėje, išsukam į užmiesčio kelią ir mes prie Olų.

Šoferis nemelavo. Jos uždarytos. Labai gražė vietovė. Ant kalno įrengtos vaikščiojimo trasos, graži augmenija. Tik uždaryta. Belieka pasimėgauti kava ir spurgom vietiniame restorane.  Aptarnauja labai galantiškas garbaus amžiaus oficiantas. Iš tamsaus gymio ir manierų galiu spręsti kad Marokietis.

Iš kavinės lauko terasos atsiveria nuostabus vaizdas į pakrantę. Verta pamatyti.

Friday, February 19, 2016

Transportas

Šioje šalyje visi taip mažai parinasi, kad ir pats užsikreti. Visos mašinos apdaužytais kėbulais. Ar nauja ar sena. Nekeista. Parkingai tokie siauti, kad vos gali išlipti. Mes Lt turim žiauriai daug vietos. Čia būdamas net nesuprantu kokio velnio nuaipirkau insigniją, ji tokia tūpai nepraktiška. Čia tiek daug mažų mašinėlių, kad ir pats tokios noriu. Praktiškos, vežiojančios mano subinę, be bereikalingų išsikišimų. Nebūtinai lygiais kampais.